Poetas Just. Marcinkevičius

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, sveikindama Nacionalinės premijos laureatą, iškilų poetą Justiną Marcinkevičių garbingo 80 metų jubiliejaus proga, pažymi, kad rašytojo kūryba tapo gyvenimo tikrove ir neatskiriama tautinio atgimimo dalimi.

"Itin svarbu, kad Jūsų įsipareigojimas tautai neliko vien knygose, o tapo aktyvia visuomenine veikla, neatskiriama tautinio atgimimo dalimi. Telkiančia ir artinančia žmones, mokančia juos bendrumo, tikrojo tautos jausmo - to, ko šiandien, deja, taip trūksta mūsų tikrovėje. Nuoširdžiai dėkoju Jums už Jūsų parašytus ir pasakytus žodžius, už nuolankią tarnystę tautos tradicijoms ir rūpestį gimtąja kultūra", - sveikinime jubiliejaus proga rašo I. Degutienė.

Jos teigimu, gražu ir simboliška, kad J. Marcinkevičiaus gimimo diena kalendoriuje yra šalia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo datos.

"Šiandien, šventės dieną, kartu su daugybe Lietuvos žmonių, daugybe Jūsų skaitytojų džiaugiuosi, kad lietuvių literatūros istorijoje buvo 1930-ųjų karta, pratęsusi stipriausias ir gražiausias ikikarinės Lietuvos poezijos tradicijas, suteikusi jai naujų atspalvių, grąžinusi į poeziją gyvą mintį ir tikrą žodį", - rašoma I. Degutienės sveikinime.

Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad rašytojo kūryba formavo Lietuvos žmonių ištisų kartų požiūrį į gimtąją kultūrą, puoselėjo tikėjimą tiesa ir žmogiškumu.

"Tai - Jūsų nuopelnas, tačiau ne vien tik gimtajai kultūrai. Tai - ir begalinės svarbos indėlis į tikėjimą tiesos ir žmogiškumo galimybe, kurių Lietuvai itin reikėjo tiek Jūsų atėjimo į literatūrą, tiek ir vėlesniais laikais. Tautosaka ir mitologija, mokslo tiesos ir išskirtinės istorinės asmenybės Jūsų kūryboje atgimė ir prabilo nauja poetine kalba, vedinos vieno tikslo: apginti, užjausti ir suprasti žmogų, būti su juo. Ir kartu - su tėvyne, gimtąja kalba, iš tėvų ir protėvių perimtu žodžiu", - sveikinime rašo Parlamento vadovė.

Vienas garsiausių lietuvių poetų, dramaturgas, prozininkas, vertėjas J. Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų rajone, baigė Vilniaus universitetą, dirbo žurnalų "Genys" ir "Pergalė" (dabar "Metai") redakcijose, Rašytojų sąjungoje. Nuo 1955 m. išleido daug eilėraščių rinkinių, kaskart tapdavusių literatūrinio gyvenimo įvykiu, parašė draminę trilogiją "Mindaugas", "Katedra" ir "Mažvydas", sovietmečiu tapusią lietuvių tautos dvasios kėlimo simboliu.

Pagrindinė poeto tema - Lietuva, jos istorija ir dabartis, gamta ir kultūra, žmogus tėvynėje ir pasaulyje, jo egzistencinė problematika: laimė, pareiga, kančia, baimė, ištikimybė, dora, gerumas.

J. Marcinkevičiaus kūryba atskiromis knygomis išleista vokiečių, rusų, anglų, bulgarų, vengrų, norvegų, estų, rumunų, serbų, latvių, slovakų, armėnų, čekų, uzbekų, gruzinų, moldavų, kirgizų, ukrainiečių ir kitomis kalbomis.

Eilėraščių ciklai skelbti italų, prancūzų, ispanų, suomių ir kt. antologijose, žurnaluose, almanachuose. Gausi poeto kūryba išleista daugiatomiais "Raštais".

J. Marcinkevičius yra Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Už savo kūrybą poetas du kartus įvertintas Lietuvos valstybine premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ojo ir 3-iojo laipsnio bei Vytauto Didžiojo ordinais, 2008 metų Nacionaline pažangos premija, visuomeninė veikla - "Santarvės" premija (1994).