Sodininkai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad būtų surasta galimybė nors iš dalies kompensuoti patirtus nuostolius. Šiam kreipimuisi buvo pritarta ŽŪR prezidiumo posėdyje.

Patirti nuostoliai buvo suskaičiuoti tik įsibėgėjus vasarai, mat tik tada išaiškėjo tikrasis pašalimo mastas. Nemažai vaismedžių pavasarį dar bandė vegetuoti, o paskui sunyko.

Agroverslo tinklalapio „Mano ūkis“ teigimu, didžiausius nuostolius patyrė bendrovė Aukštikalnių sodai (Pasvalio r.), Biržų r. ūkininkas Ričardas Rinkevičius, Luksnėnų sodai (Alytaus r.), Dembavos medelynas (Panevėžio r.) ir LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas.

Paėjusią žiemą temperatūra kelias naktis buvo nukritusi žemiau 30 laipsnių šalčio ir to pakako, kad vaismedžiai iššaltų.

„Turėjome nemažus plotus labai jaunų – 3-4 metų amžiaus – sodų, tai būtent jie labiausiai nukentėjo, iš 60 ha jaunų sodų sunaikinta maždaug trečdalis“, – sako bendrovės „Luksnėnų sodai“ vadovė Elena Žilinskienė.

Pasak E. Žilinskienės, mūsų šalyje intensyvūs sodai su žemaūgiais ir pusiau žemaūgiais poskiepiais pradėti vesti palyginti neseniai, sodininkai patirtį dar tik kaupia ir dažnokai tenka mokytis iš savo klaidų.

„Manau, kad klaida buvo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įtraukti obelų veislę Šampion – ji visai neatspari šalčiams, po metų kitų šios veislės obelų tikriausiai visai neliks, – sako E. Žilinskienė. – Jei nė viena kompanija neapsiima sodų apdrausti nuo iššalimo, reikėtų surasti lėšų iš nacionalinio biudžeto tokioms ekstremalioms situacijoms, kokia yra šiemet“.

Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informaciją ir fotoinformaciją be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.