Dėl šalčių padarytų nuostolių pasėliams draudikai žemės ūkio subjektams gegužės mėnesį išmokėjo per 5,7 mln. litų draudimo išmokų. Dabar jau prasidėjus rapsų derliaus nuėmimui, galima realiau įvertinti ir žalų kompensavimo ūkininkams naudą. Augalininkystės specialistų teigimu, išlošė tie pasėlius draudę ūkiai, kuriuose nuo šalčio nukentėję laukai buvo atsėti.

Pasak draudikų, būtent tokį sprendimą didelei daliai ūkių pavasarį siūlė į pagalbą vietiniams žalų vertinimo ekspertams atskubėję konsultantai iš Vokietijos. Šiuo atveju žemdirbiams buvo išmokamos draudimo išmokos, kurios, tinkamai pasirinkus draudimo sumas, visiškai kompensavo patirtus nuostolius.

„Tie, kurie gailėdami nors ir gražiai atrodžiusių, bet apšalusių žieminių pasėlių jų neatsėjo, šiandien kulia vos trečdalį derliaus. Tai gera pamoka ateičiai, kad suvargusius, su normalia augalų vegetacija nespėjančius pasėlius būtina ir verta atsėti“, – žieminių pasėlių draudimo naudą ūkiams komentuoja draudimo bendrovės direktorius Algimantas Navickas.

Remiantis draudikų duomenimis, šalyje apdrausta apie 40 tūkst. ha rapsų, 35 tūkst. ha javų, 1 tūkst. ha cukrinių runkelių, 1,5 tūkst. ha ankštinių augalų ir apie 500 ha bulvių pasėlių. Vertinant šių metų pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaracijų duomenis matyti, kad šalyje apdrausta maždaug penktadalis rapsų (162 mln. Lt verte) ir apie 5 proc. visų auginamų javų ploto.

Pačiame vidurvasaryje įsivyravusią kaitrą pakeitus permainingiems orams, šiomis dienomis pasėlių draudimo bendrovė nuostolius fiksuoja vieną po kito – per dieną sulaukiama net keliasdešimt skambučių dėl atskiruose sklypuose ar visame ūkyje nukentėjusių pasėlių.

„Šiuo metu yra fiksuota ir tokia žieminių pasėlių žala, kada ūkininkams krušos nuniokotus laukus yra belikę tik aparti – stipri kruša taip nukūlė rapsus, kad važiuoti į juos kombainams ir nebėra ko. Šiandienos duomenimis, liūčių padarytas nuostolis apdraustiems pasėliams siekia apie 4 mln., o krušos – apie 6 mln. litų“, – teigia A. Navickas.

Pasak jo, nors šiais metais prognozuojama draudimo išmokų išmokėti apie 15-16 mln. Lt, draudimo tarifai kitų metų derliaus draudimui neturėtų keistis. Tačiau šiais metais žalą patyrę žemdirbiai, priklausomai nuo patirtų nuostolių procento, drausdami 2011 metų derliaus pasėlius, turės mokėti 5-30 proc. didesnę draudimo įmoką už žalą patyrusių augalų grupės pasėlius. Tai numatyta remiantis solidarumo principu, kad draudimo įmokų nereikėtų didinti žemdirbiams, kurie žalos nepatyrė.

2010 m. šalyje pasėlius apdraudė 409 ūkiai. Apdraustų pasėlių plotas – 78,2 tūkst. ha, vertė – 175,5 mln. litų.

„Nepaisant sunkios ekonominės padėties šalyje, Žemės ūkio ministerija skatina drausti pasėlius – kompensuoja 50 proc. pasėlių draudimo įmokų žemdirbiams“, – primena Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvidas Devenis.

Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informaciją ir fotoinformaciją be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.